Žiema. Ilgos naktys, trumpos dienos: nespėja išaušti, ir vėl temsta. Tačiau, nesigailėsi atsikėlęs anksti rytą. Nesvarbu, kad šaltukas spaudžia, kad danguje dar tebespingsi žvaigždės ir šaiposi pageltęs mėnulis. Kelkis ir keliauk – žuvys laukia…
Nesnaudžia žiemą žuvys, bet nesnaudžia ir žvejai. Apsiginklavę ledo grąžtais, dėžėmis, ar užsimetę kuprines ant pečių, stoviniuoja, laukia draugų….
Kokia pakili nuotaika rytą! Visi giria orą, vėją, slėgį, žmoną, kad išleido tokį ankstų rytą, žodžiu, viskas tvarkoj. Ir ešeriai, pasiklausius jų kalbų, išsirikiavę tik ir laukia, kada bus blizgė įmerkta.
Bet taip tik iš ryto… Pasišnekėk su žvejais vakare: pasirodo, pasisuko šiaurys ar rytys, krito slėgis, apskritai, oras, kaip tyčia, pabjuro. Galiausiai, nebuvo noro su tais smulkiais ešeriais terliotis…

Ignalina nuteikia poilsiui ir ramybei. Tai ežerų ir miškų kraštas. Nuostabaus grožio vietovės patrauklios tiems, kuriuos vilioja natūrali gamta, žvejyba, vandens pramogos, turistiniai žygiai valtimis, dviračiais, žiemos sportas, ramus poilsis kaimo sodyboje. O kokia diena be ežere savo sugautos žuvies-nesvarbu didelės ar mažos, bet savo. Tad keliaukime po Ignalinos krašto ežeryną.